Vadovaudamasi Bažnyčios mokymu, Apaštalinė penitenciarija išleido Atlaidų vadovą, remdamasi 1968 m. birželio 29 d. jo leidimu, iš kurio perėmė apaštališkosios konstitucijos indulgentiarum doctrina įvestą mokymą.
Naujajame leidime nė kiek nesikeičia atlaidų teikimo tvarkos principai, tačiau, remiantis naujausiais Apaštališkojo Sosto dokumentais, buvo peržiūrėtos kai kurios taisyklės. Be to, teikiami atlaidai yra sugrupuoti pagal sisteminį kriterijų, todėl, nors jų skaičius nesumažėjo, sąrašas tapo trumpesnis. Buvo pridėtas ketvirtas bendrasis teikimas, kuris nuo šiol atlaidais apdovanoja už viešą tikėjimo liudijimą tam tikromis kasdienio gyvenimo aplinkybėmis.
Kiti nauji ypač reikšmingi teikimai susiję su krikščioniškos šeimos pagrindų stiprinimu; su visuotinės Bažnyčios bendryste maldavimuose; su Jėzaus, esančio Švenčiausiajame Sakramente, pagarbinimu. Taip pat buvo praplėsti kai kurie ankstesni teikimai. Šiame Atlaidų vadovo leidime dažniau atsižvelgiama į vyskupų susirinkimų kompetenciją, sudarant jiems patikėtose teritorijose labiausiai paplitusių maldų sąrašus.