Kny­gos au­to­rius, žy­mus jau­ni­mo auk­lė­to­jas, vie­nos pir­mų­­jų Eu­ro­po­je evan­ge­li­za­ci­jos mo­kyk­lų jau­ni­mui „Jau­ni­mo švie­sa“ įkū­rė­jas, rem­da­ma­sis il­ga­me­te dar­bo jau­ni­mo ben­d­ruo­me­nė­se pa­tir­ti­mi, gvil­de­na šių die­nų jau­nuo­liams ak­tu­a­lius klau­si­mus, kvie­čia puo­se­lė­ti dva­si­nį ben­dru­mą, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą ir pa­si­ti­kė­ji­mą, mei­lę bei at­lai­du­mą vie­nas ki­tam, pa­tir­ti šir­dies at­si­ver­ti­mą ir pa­jus­ti Die­vo Ar­tu­mą.

Šioje knygoje sudėti didelės bendruomeninio gyvenimo patirties vaisiai. Jie pratęsia dykumos tėvų posakį: „Po Dievo, matyk Dievą savo brolyje!“

Brolis ar sesuo šiose eilutėse reiškia ir šeimos, bendruomenės ar brolijos narį, kaimyną, bendradarbį. Taip pat ir vargšą, mažutėlį, silpnąjį, kenčiantįjį, nes jis tapęs panašus į jame pasiliekantį Jėzų.

Pranokdama paprasčiausios broliškos bendrystės patyrimą, knyga kviečia patirti tikrą „Koperniko revoliuciją“: širdies ir žvilgsnio atsivertimą, kuris gali perkeisti asmeninius, socialinius ir bažnytinius santykius. Kad žmonių bendruomenėse apsireikštų Trejybinė meilė ir Dievo Artumas asmeniui.

Po trisdešimties vienuolinio gyvenimo metų, dvylika iš jų – Ruandoje, paliestas jaunų žmonių nelaimių, sielvarto, skausmo, Daniel-Ange pajuto kvietimą perduoti jiems esmę – Dievą, tai yra patį Gyvenimą. 1981 m. įšventintas kunigu, 1984 m. jis įkuria vieną pirmųjų Europoje evangelizacijos mokyklų jaunimui, pavadintą „Jaunimo šviesa“. Rašo knygas teologijos ir evangelizacijos temomis, darbuojasi dėl katalikų ir ortodoksų Bažnyčių bendrystės ir yra aplankęs su evangelizacine misija maždaug 40 pasaulio šalių.