Atsiskyrėliškas ir itin asketiškas kartūzų gyvenimo būdas bei karštas dieviškojo gyvenimo troškimas per keletą amžių pagimdė nesuskaičiuojamą daugybę tekstų, kilusių kiekvienam vienuoliui ilgoje dvasinėje kelionėje šlovinant Dievą. Šie tekstai, kurių dauguma iš vienuoliško kuklumo ir nuolankumo už vienuolynų ribų pasklido neįvardijant jų autorystės, atskleidžia dieviškojo šaltinio nušviestų ir jam atsidavusių, atšiaurios askezės apvalytų, nuolat psalmių, Šventojo Rašto ir Bažnyčios tėvų tekstų ugdomų sielų įkarštį ir paprastumą. Šios vidinės giesmės ir šiandien jaudina kiekvieną iš mūsų, nes sielos nuščiuvimas bei kuklus žmogaus santūrumas, regint gailestingojo Dievo gerumą, yra visuotiniai.