Seno velnio patarimai jaunam velniukui

Žinomo anglų rašytojo ir religinio mąstytojoClive Staples Lewiso (1898-1963) alegorija – tai patyrusio kipšo laiškai jaunam kipšui-gundytojui, ką tik pradėjusiam savo praktiką. Vos pasirodę „Kipšo laiškai“ iškart tapo ir tebėra populiariosios teologijos ir religinės patirties gairė daugeliui žmonių, kurie galbūt dar svyruoja, dėl religijos nėra tvirtai apsisprendę. C.S.Lewisas meistriškai kuria intrigą, velnio žodžiais pateikdamas priešingą savo požiūrį į meilę, draugystę, maldą, pramogas, socialinį gyvenimą, malonumą, darbą, karą, visur pribarstydamas angliškojo sąmojo druskos. Taip skaitytojas ir šmaikščiai, ir teologiškai nepriekaišingai supažindinamas su pasaulio, kūno ir velnio pagundomis ir būdais joms įveikti, arba su kai kuriais tradicinės asketikos bruožais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus nuo knygos išleidimo, o šis nepakartojama kipšo „vademecum“ vis išeina ir išeina įvairiomis kalbomis ir įsitvirtino kaip krikščioniškosios literatūros klasika.

„Katalikų pasaulio leidiniai“ yra išleidę šias C. S. Lewiso knygas: „Apstulbintas džiaugsmo“ (2010) „Ištvertas sielvartas“ (2009), „Tiesiog krikščionybė“ (2007), „Keturios meilės“ (2006), „Kančios problema“ (2006), „Didžiosios skyrybos“ (2003) ir ne vieną vaikų kartą sužavėjusias „Narnijos kronikas“ (1997–1999).
Taip pat Colin Duriez „Tolkienas ir C.S. Lewisas“ 2006.