Raupsuotosios malda ir gyvenimas

Viena ryžtinga mergina, gydytoja, apie 100 kvadratinių kilometrų ploto Afrikos plynėje apsirengusi vakarine suknele klausėsi klasikinės muzikos... viena, kad būdama toli nuo bet kokios civilizacijos galėtų išlaikyti moters ir gydytojos orumą.

Tokia yra ir knygos herojė Veronika.

Veronikai buvo treji metai, kai ji susirgo raupsais ir prarado viską: grožį, rankas, kojas, akis, bet atrado pačią esmę – Meilę. Meilė Kristui jai padėjo priimti šį didžiulį išbandymą ir pavertė jį visišku atsidavimu.

Veronikos širdies atsivėrimą liudija jos malda knygos pradžioje. Tikra krikščioniška malda, viso gyvenimo malda. Joje atsiskleidžia kančia ir viltis, stipri valia ir begalinis švelnumas, aukojimasis ir dėkojimas, žodis ir tyla, meilė žmonėms ir meilė Dievui.

Negalima atskirti maldos nuo gyvenimo: Veronikos malda yra jos gyvenimas, o jos gyvenimas yra malda. Jos širdis kupina ramybės ir džiaugsmo.