Popiežius Pranciškus, tuometinis Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio, švietimo nesusiaurina iki mokinių, mokytojų ir mokyklų vadovų. Jėzuito pašaukimas jį visuomet skatino domėtis ugdymo iššūkiais, jis nemažai metų dirbo ugdytoju, tad turėjo pakankamai laiko ir progų įsitikinti, koks svarbus kokybiškas švietimas ateities visuomenės gerovei. <...> Jo žodžiai skirti visiems, kurie tiki (ar dar tebetiki) ugdymo galia, kurie yra išlaikę bent šiek tiek pedagoginio idealizmo, o ypač tiems, kurie jį atranda pasirinkdami mokytojo kelią arba susitikę su jaunimu suvokia, kad nori būti geri mokytojai, o ne tik užsidirbti pragyvenimui. Kurie vis dar tiki (arba iš naujo atrado), kad pedagogo darbas nėra tik profesija, bet pašaukimas ir užduotis. Ši knyga neduoda metodinių nuorodų, kaip konkrečiai elgtis klasėje, kaip organizuoti ugdymo procesą ar bendrauti su naująja karta. Ji suteikia kryptį ir ieško atsakymų į klausimą apie profesijos prasmingumą: „Kodėl šiandien verta būti ugdytoju?“

1. Danguolė Gervytė RA